D. Karaša: Mokydamas – mokaisi
Prieš penkerius metus įkurta viešoji įstaiga „Verslo iniciatyva“ – puikus laipsniško veiklos vystymo pavyzdys: pradėję nuo studentų sambūrio, vėliau virtusio nevyriausybine organizacija, šiandien – pristatoma kaip verslo konsultacinė įmonė. Vienas idėjinių „Verslo iniciatyvos“ steigėjų Darius Karaša (29 m.) sako: „Nepaisant kokybinio ir kiekybinio augimo bei išsiplėtusio veiklos spektro mūsų misija nepakito. Ir toliau siekiame skatinti jaunimo verslumą“.
Iniciatyva
Į pokalbį prie juodos kavos puodelio susirenkame trise: D. Karaša, J. Ignatavičius (22 m.) ir aš. „Jonas – mano dešinė ir kairė rankos“, – su šypsena kolegą pristato pašnekovas.
„Prie „Verslo iniciatyvos“ komandos prisijungiau praėjus metams po jos įkūrimo“, – prisimena J. Ignatavičius. „Džiaugiuosi, kad turėjau progą ne tik auginti, bet ir augti su šia organizacija“, – tikina įmonės „QB Code“ bendrasavininkas. „Įgyvendindamas vieną ar kitą projektą – labai daug išmoksti“, – kolegai antrina D. Karaša, tačiau tuojau pat pabrėžia, kad verslumo skatinimo projektų įgyvendinimas – sudėtinga ir šiai dienai labai konkurencinga sritis. „Praėjus penkeriems metams nuo organizacijos įsteigimo, susimąstau ar, turėdamas galimybę atsukti laiką, antrą kartą brisčiau į tą pačią upę. Tuo metu viskas atrodė paprasčiau nei buvo iš tiesų“, – šypsosi kaunietis.
Ekonomikos studijas Kauno technologijos universitete baigęs D. Karaša tikina save visą laiką įsivaizdavęs kaip nepriklausomą, verslu užsiimantį žmogų. „Radęs galimybę, ja pasinaudojau“ , šypteli pašnekovas ir paaiškina: „2007 metais Kaune nebuvo nei įstaigų, nei organizacijų užsiimančių jaunimo verslumo skatinimu. Pastebėję neišnaudotą nišą kartu su grupiokais bei studentais iš kitų kursų ėmėm kalbėtis apie galimybę kažką sukurti, keisti. Taip jaunatviškas laiko leidimas peraugo į „Verslo iniciatyvą“.
Vizitinė kortelė
„Lokaliai – Kaune mes buvome vieni pirmųjų užsimančių jaunimo verslumo ugdymu. Teko pramušti ledus“, – šypsosi J. Ignatavičius (nuotr. dešinėje). „Iš pradžių dirbom su konkurso „Verslauk“ organizatoriais: padėjome įgyvendinti projektą Kauno mieste“, – atsimena D. Karaša. „Vėliau gimė projektas „Verslo virusas“. Tai – mentorystės projektas, kurio metu dalinamasi gerąją verslo praktika. Dalyviai: studentai, kurie turi savą idėja ar verslą, ir verslininkai – mentoriai, turintys galimybę ir norintys perteikti savo gerąją patirtį jauniesiams verslininkams“, – trumpai projekto esmę nusako pašnekovas.
„Džiugina tai, kad kartą tapę mentoriais verslininkai pagauna kabliuką – ima aktyviai dalyvauti socialinėje veikloje, bendrauti ir bendradarbiauti su jaunimu. Puikūs pavyzdžiai: Grantas Pažėra, Vaidas Bernotas. Kodėl ne? Juk nauda abipusė: studentams dalyvavimas projekte – neįkainojama patirtis, verslininkams – proga mokytis mokant kitus“, – sako D. Karaša.
„Verslumo ugdymo modelio pasisekimą rodo skaičiai: per metus „paleidžiame“ 20-25 studentų idėjas, per penkerius metus su mūsų pagalba įkurta ir sėkmingai veikia apie 15-20 įmonių ar individualia veikla užsiimančių asmenų (red. pavyzdžiui, kompiuterių remonto paslaugas teikianti įmonė „Re-startas“)“, – pasidžiaugia D. Karaša ir patikina, kad projektas – tęstinis. „Buvo pernai, šiemet, bus ir kitais metais. „Verslo virusas“ – mūsų vizitinė kortelė“, – šypsosi pašnekovas.
„Šiuo metu kartu su kolegomis latviais įgyvendiname projektą „Start ups promotion“, kurio metu profesinėse mokyklose besimokantys žmonės skatinami steigti nuosavą verslą ir kurti darbo vietas ne tik sau, bet ir kitiems. Projekto metu dalyviams pateikiame įvairią medžiagą: nuo motyvavimo iki konsultavimo, rodant konkrečius žingsnius, kuriuos reiktų atlikti“, – dar vieną organizacijos kuruojamą projektą pristato J. Ignatavičius.
Pasigenda originalių idėjų
„Istoriškai susidomėjimas verslu augo. Pradėjus dirbti (red. 2007 m.) susidomėjimas buvo menkas, vyravo nuomonė, kad verslininkas – apgavikas, vagis. Šiandien verslas – madingas. Visi tik ir kalba apie verslo kūrimą. Žmonės įsivaizduoja, kad verslininkas nieko neveikia, tik gauna pinigus. Tai – netiesa“, – D. Karaša kategoriškas.
„Bendrai Lietuvoje požiūris į verslumą – geras. Tik vis pasigendame inovatyvių idėjų Į mus kreipiasi žmonės su idėja kurti sushi barą, autoservisą. Verslo vizijos kuriamos vaikantis verslo mados tendencijų“, – įžvalgomis dalinasi D. Karaša. „Reiktų žiūrėti į ateitį. Žinoma, būtu gerai, kad idėjos įgyvendinimo kaštai būtų realistiški, o įstatinis kapitalas nesiektų milijono“, – šypteli pašnekovas.
Simuliaciniai žaidimai
Šiandien projektai nėra vienintelė „Verslo iniciatyvos“ vykdoma veikla. Organizacija rengia mokymus, pagal užsakymus atlieka tyrimus ir analizes, net kuria simuliacinius žaidimus – skirtus verslumo ugdymui. „Mokytis per žaidimus – smagu“, – sako J. Ignatavičius. Nors dauguma Lietuvos įmonių naudoja užsienio gamintojų sukurtas simuliacijas, „Verslo iniciatyvos“ komanda savus simuliacinius žaidimus nuo nulio kuria ir tobulina patys. „Simuliacijos – ateitis“, – sako D. Karaša, anot pašnekovo mokymasis per žaidimus greitu laiku turėtų būti taikomas ir universitetuose.
Straipsnis iš BZN Start
