Jaunimo veikla nevyriausybinėse organizacijose
Atlikus įvairius tyrimus buvo nustatyta, kad didžioji dalis Kauno jaunuolių pripažįsta puikiai suvokiantys asmeninės atsakomybės už savo priimtus sprendimus svarbą: jie pabrėžia, kad patys turi spręsti aktualiausias jaunimo problemas, jaunų žmonių iniciatyvumas nurodomas kaip pagrindinis faktorius stiprinantis nevyriausybinių organizacijų ( NVO ) sektorių. Visgi suprasdami savo atsakomybę, jauni žmonės nenori jos prisiimti. Dėl daugelio problemų respondentai kaltina įvairius aplinkos faktorius ir yra linkę priimti pragmatiškus sprendimus.
Respondentai neigiamai įvertino visuomeninių organizacijų įtaką organizuojant laisvalaikį, jie taip pat nurodė neskiriantys NVO daug savo asmeninio dėmesio – tai rodo, kad jaunimas menkai suvokia NVO sektoriaus svarbą. Ekspertai pastebėjo, kad jaunuoliams labai svarbi materialinė nauda. Pragmatinis požiūris lemia žemą jaunimo aktyvumą bei motyvacijos inicijuoti vienokias ar kitokias veiklas trūkumą.
Taigi, ketinimai ir realūs veiksmai iš esmės skiriasi. Galima konstatuoti, kad jaunuoliai pasižymi itin silpnu pilietiniu aktyvumu. Tai pažymėtina tiek apie domėjimąsi politika, tiek apie dalyvavimą įvairiose pilietinėse ar savanoriškose akcijose, nevyriausybinių organizacijų veikloje, projektuose. Toks vidutinis aktyvumas būdingas ir aplinkiniams, esantiems jaunimo aplinkoje. 16 proc. dalyvauja NVO veikloje, 4 proc. priklauso neformaliai grupei ar stiliui. Nors įsitraukimas nėra didelis, bendrai jaunų žmonių nuostatos politinio-pilietinio-socialinio aktyvumo atžvilgiu gana pozityvios – jaunimas jaučiasi laisvas pilietiškai, palankiai vertina žmones, dalyvaujančius visuomeninėje veikloje.
Silpną jaunimo pilietinį aktyvumą iš esmės lemia tai, jog supanti aplinka taip pat pasižymi pasyvumu. Apskritai, jaunuoliai neigiamos nuostatos dėl dalyvavimo pilietinėse veiklose neturi, tačiau stokoja iniciatyvos. Todėl jaunimas pirmiausia turi būti skatinimas iš šalies, t.y. per įvairaus profilio jaunimo organizacijas, nevyriausybines organizacijas ar savivaldos organus. Tai gali būti atliekama per neformalias jaunimo saviveiklos grupes, kviečiant jas plačiau komunikuoti savo veiklą (nebūti „uždaru draugų klubu“) bei atlikti konkrečius savanorystės projektus įtraukiant savivaldybės bendruomenę. Tokio tipo projektus rekomenduotina vykdyti ir mokyklose, siekiant diegti pilietiškumo nuostatų vystymą kuo jaunesniame amžiuje. Įvairūs konkursai tarp mokyklų, orientuoti į savanorystę (pvz., didžiausio aplinkos ploto sutvarkymas, daugiausia labdaros surinkimas), gali duoti teigiamą rezultatą. Būtent tokios iniciatyvos Jums ir linkime!
