Jaunųjų mokslininkų požiūris į verslo kūrimą

Darius · 2009-06-29 Blogas


Balandžio 28 d. KTU Elektronikos rūmuose vyko tradicinis KTU renginys – jaunųjų mokslininkų darbų paroda-konkursas „KTU Technorama 2009“. Tai kasmetinis renginys, kuriame universiteto studentai pristato savo mokslinius darbus, išradimus. Šįmet pristatyti 68 įvairių sričių moksliniai darbai, tarp kurių 2 buvo VšĮ “Verslo iniciatyva” pateikti projektai.  Organizacijos atstovai Darius Karaša, Arūnas Liuiza ir Vytis Uogintas renginio metu atlikto projektą ir organizaciją pristatančią trumpą anketinę apklausą, kurios tikslas – išsiaiškinti parodos dalyvių ir jos lankytojų verslumo lygį. Į apklausos anketos klausimus atsakė 22 respondentai, kurie atspindi visų parodos dalyvių ir lankytojų požiūrį apie privatų verslą, jo skatinimą ir vystymo trukdžius. Anketą sudarė klausimai apie patį respondentą, ketinimus kurti verslą, kliūtis, trukdančias užsiimti privačiu verslu, informacijos pakankamumą apie verslo pradžią bei institucijų įtaką ir pagalbą kuriant/plėtojant verslą Kauno regione. Didžiosios respondentų dalies amžius svyruoja nuo 20 iki 25, o savo gyvenamąją vietą nurodė Kauną. Vertinant respondentų išsilavinimą, aukštąjį mokslą baigusiųjų buvo kiek daugiau nei vidurinį. Vieningos studijų krypties tarp besimokančiųjų nėra.
Nors Lietuva pasižymi vienu žemiausiu verslumo lygiu Europos Sąjungoje, tačiau apklausos rezultatai parodė, jog parodoje dalyvavo labiau verslūs ir aktyvesni jaunuoliai lyginant su šalies vidurkiu. Į klausimą apie ketinimus artimoje ateityje kurti verslą teigiamai atsakė 42,9 proc. visų apklaustųjų, neigiamai – 57,1 proc. Nors šis rodiklis pakankamai neblogas, tačiau galimybių ir vietos toliau ugdyti ir skatinti jaunimo verslumą yra pakankamai. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog šioje parodoje nemažai dalyvavo inovatyvių asmenų, galima tikėtis, jog jei ateityje taps jungtimis tarp mokslo, inovacijų ir verslo. O būtent tokio bendradarbiavimo šiuo metu šalyje smarkiai trūksta.
Pagal apklausos duomenis, didžiausios kliūtys pradėti verslą – mokesčiai (54,6 proc.), ribota rinka (36,4 proc.), savivaldybės biurokratija (31,8 proc.). Apklausos organizatorius nustebino ribotos rinkos kaip kliūties vertinimas, kadangi asmenys, nepradėję verslo, jau mano, jog jiems rinka per maža ir čia nėra ką veikti. Tai greičiau atspindi asmens asmenines verslumo trūkumo priežastis (nepasitikėjimas, neveikimo pateisinimas), o apklausoje gauto vertinimo rezultatas labiau tikėtinas ilgiau veikiančių verslininkų tarpe. Nepaisant to, esminės verslo kūrimo ar plėtojimo kliūtys – netinkama valstybės mokesčių, reguliavimo politika. Todėl tinkamai nepašalinus šių kliūčių, kitoks verslumo skatinimas lieka antraeiliu dalyku. Juolab, kad apklaustųjų asmenų didžioji dalis mano, jog informacijos apie verslo pradžią, steigimą ir vystymą, patį verslumą yra pakankamai. Tačiau žemo verslumo lygio problema slypi kitur: verslo sąlygose (minėti mokesčiai, savivaldybės biurokratija), asmeninės jauno žmogaus savybės ir pan. Nors manančių, jog informacijos apie verslo pradžią pakanka buvo daugiau nei galvojančių priešingai, vis dėlto reikia sutikti, jog gan didelė apklaustųjų dalis (42,9 proc.) į šį klausimą atsakė neigiamai. Todėl valstybinėms institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, švietimo įstaigoms yra pakankama auditorija, kuriai galima teikti reikalingą informaciją.
Mokestinės lengvatos pradedantiesiems verslininkams buvo dažniausias siūlymas kaip pagerinti verslo sąlygas ir verslumą šalyje. Taip pat dažnai paminėti mokymai ir seminarai kaip situacijos gerinimo priemonė. Keli respondentai ypatingą dėmesį skyrė realiai verslo praktikai, verslo simuliaciniam supažindinimui ir mokymui. Pažymėtina, jog tai itin aktualu apklausą vykdžiusiai organizacijai, kurios vienas iš veiklos prioritetų – simuliacinis mokymas. Pateikti keli siūlymai naujiems verslam jungtis į asociacijas, labiau reklamuoti verslo pradžios galimybes. Tačiau apklausa dar kartą patvirtina, jog svarbiausia verslumo sąlyga išlieka verslo sąlygos.
Apklaustieji tarp institucijų Kauno regione, padedančių kurti ir skatinančių verslą, dažniausiai minėjo Verslininkų namus, KTU verslo inkubatorių, Verslo informacijos centrą, Pramonės ir amatų rūmus. Vienas iš respondentų tarp institucijų paminėjo Valstybinę mokesčių inspekciją – tai ypatingai geras ženklas valstybinėms įstaigoms, kurios iki šiol buvo laikomos kaip verslą stabdančiomis ir žlugdančiomis institucijomis. Matyt, tam įtakos turėjo pastaruoju metu VMI vykdoma verslumo skatinimo politika – informacijos teikimas verslo pradžiai, sumažintas įstatinis kapitalas steigiant uždarąją akcinę bendrovę.
Apibendrinant, KTU parodoje dalyvavę asmenys – ne tik inovatyvūs, pilni idėjų ir žingeidūs jaunuoliai, tačiau linkę savo idėjas, išradimus ir mokslinius darbus įgyvendinti praktikoje steigdami, pradėdami privatų verslą. Jie yra verslesni nei dauguma šalies gyventojų. Tačiau sėkmingam idėjų įgyvendinimui versle trukdo netinkama mokestinė politika pradedantiesiems, biurokratinės kliūtys. Taip pat sėkmingai verslo pradžiai trūksta tam reikalingos informacijos, kuri galėtų būti pateikiama seminarų, konferencijų forma, kuriose labiausiai būtų vertinama praktinė verslo patirtis, simuliaciniai mokymai.

 

© VšĮ "Verslo iniciatyva", 2009-2017. Visos teisės saugomos. E-sprendimai ir dizainas - I AM AURI.