Kaunas – lietuviškiausias miestas?

Eglė · 2012-03-14 Naujienos


Sustokime bent akimirkai ir pasvarstykime ką kiekvienam iš mūsų reiškia miestas Kaunas.  Kol ekspertai pluša kurdami mūsų šalies, miestų, gatvių ar įmonių įvaizdį, kol Lietuva paskelbiama drąsiausia šalimi pasaulyje, ar kokia nors įmonė geriausiu žmogaus draugu, pažvelkime kuo mes patys save laikome? Kaip mes jaučiamės savo mieste, kokias Kauno savybes suvokiame kaip labiausiai išskiriančias mūsų miestą Lietuvos ar dar platesnio regiono mastu? Koks yra tikrasis Kauno įvaizdis?

Socialinės psichologijos ekspertai senai pastebėjo tokius reiškinius kaip deindividualizacija arba grupinis mastymas. Veikiant šiems procesams atskiri žmonės susivienija, siekia bendrų tikslų (nors ne retai ir ne itin pozityvių), atskiri individai empatiškai atsiriboja nuo savęs ir perima bendrąsias grupės vertybes, be to, būdami kartu jie kuria naujas, tik šiai daugumai būdingas išskirtines savybes, kuriomis nebūtinai pasižymi didžioji grupės dalis. Panašiai savo miestą suvokia ir kauniečiai. Tačiau kodėl šiame mieste gyvenančius žmones taip vienija grupinio mąstymo fenomenai?

Kaunas pakankamai uždaras miestas, nesusiduriantis nei su sostine, nei uostą paliečiančiomis mulikultūralizmo tendencijomis. Tai istorinė Lietuvos sostinė, gyva tikro ir menamo nacionalizmo mitais. Čia itin aiški etninė dauguma, kitaip tariant tikras etninis monopolis, labai ryškios patriotinės nuotaikos. Tokioje aplinkoje augantis jaunimas taip pat perima šią nuotaiką, kopijuoja savo tėvų elgesį, o galiausiai jį vertindami nedvejodami įvardija klasikinius stereotipus, tendencingai kylančius iš mūsų miesto specifikos.

Atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą jaunų žmonių (14 – 29 metų amžiaus) buvo klausta, kuriems teiginiams apie Kauną jie labiausiai pritaria. Iš itin plataus sąrašo itin ryškaus palankumo sulaukė du teiginiai (turbūt jau žinote?): „lietuviškiausias miestas“ ir „sportiškiausias miestas“. Verta pastebėti, kad antrasis teiginys gali būti tiesiogiai kildinamas iš pirmojo. Juk ir Kauno „Žalgiris“ visų pirma suvokiamas kaip lietuvybės bastionas, gladiatoriškos kovos su rusų okupantais simbolis, stiprybės ir nacionalinio pasididžiavimo atspindys.

Kaip gi šie rezultatai susiję su straipsnio pradžioje išsakytais teiginiais apie grupinį mastymą? Sąsaja pakankamai akivaizdi: kiekvienas individualiai mes nei itin lietuviški, nei per daug sportiški. Ne? O kaip gi nesustabdomi emigracijos mastai, kaipgi neįtikėtas noras mokytis, studijuoti, dirbti ir kurti savo gyvenimus svečiose šalyse? O apie sportiškumą? Dar peržvelgsime jaunimo sveikatingumo tendencijas, tačiau turbūt ir be nuodugnios statistikos analizės aišku, kad jaunimo aktyvumas pastaraisiais metais itin sumažėjęs, o stuburo ir regėjimo problemos tampa labiau norma, nei išskirtinumu. Tačiau „įsijungę“ grupinį mąstymą mes labiau vertiname istoriją ar mitus apie savo miestą, nei pažvelgiame aplink save. Kita vertus, o ar tai blogai?

Kiek sunkiau įvertinti trečiąjį pagal populiarumą teiginį „akademiškiausias miestas“. Tačiau šiuo atveju labiau priimamas faktas (statistiškai Kaune daugiausiai universitetų, gilios akademinės tradicijos), tačiau tai, kad šį teiginį prielankiau vertino kur kas rečiau nei ankstesniuosius du tik paliudija, kad akademinio miesto statusas nėra įaugęs miestiečiams į kraują, o viso labo tapęs neišvengiama realybe.

O kas Kaunas yra kiekvienam iš mūsų? Jauni apklausos dalyviai visų pirma atsakė, kad tai „mano gimtasis miestas“. Vos vienas iš vienuolikos atsakė, kad Kaunas jam viso labo yra „vieta gyventi, kuri dar ir nepatinka“. Norėtųsi, kad ši dalis būtų dar mažesnė, norėtųsi, kad kiekvienam iš mūsų Kaunas būtų „mylimiausias miestas“, norėtųsi, kad tiesiog vertintume ir gerbtume savo miestą, kad visų pirma mums  jis  asocijuotųsi su namais. Tad kurkime Kaune savo ateitį, užuot kartais perdėtai šlovindami praeitį.

Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.

 

© VšĮ "Verslo iniciatyva", 2009-2017. Visos teisės saugomos. E-sprendimai ir dizainas - I AM AURI.