Kaune Erasmus+ tarptautinių mainų projektas apie jaunimo karjerą
Ar įmanomas sklandus įsitraukimas į darbo rinką, kai jaunimo nedarbo lygis Europos Sąjungoje svyruoja nuo 7 iki beveik 52 procentų? Atsakymo į šį klausimą šiomis dienomis Kaune ieškojo jaunuoliai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Kroatijos ir Italijos. „Erasmus+“ programos dalyviai lietuvių pagalba mokėsi planuoti karjerą, gilino asmeninius įgūdžius ir tarptautinėje draugijoje darėsi tolerantiškesni kitoms kultūroms. Kelias dešimtis dalyvių subūrę projekto organizatoriai viliasi, jog jaunuoliai išmoks teisingai kreiptis į potencialius darbdavius.
Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šiuo metu jaunimo nedarbo lygis visoje Europoje siekia 20,4 proc., tačiau tokiose šalyse kaip Graikija (51,8 proc.), Ispanija (48,6 proc.), Kroatija (43,1 proc.) ar Italija (41,5 proc.) nedirbančio jaunimo mastai gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Šių metų duomenimis, Lietuvoje nedirbančių asmenų iki 25 metų tėra apie 19,4 proc., todėl mūsų šalis jau kurį laiką patenka į sparčiausiai su jaunimo nedarbu kovojančių valstybių gretas.
Tokias jaunimo nedarbo realijas įvertinusi viešoji įstaiga „Verslo iniciatyva“ rugpjūčio 30-rugsėjo 9 dienomis Kauno pašonėje surengė jaunimo mokymus, kuriuose dalyvauti pakvietė 16-26 metų jaunimą iš penkių šalių. Anot viešosios įstaigos direktoriaus Dariaus Karašos, per dešimt dienų dalyviai įgijo praktinę atmintinę, kaip teisingai įsitvirtinti darbo rinkoje. 34 dalyviai tarptautiniuose mokymuose išmoko tinkamai paruošti gyvenimo aprašymą, parašyti išskirtinį motyvacinį laišką, patraukliai savo įgūdžius darbdaviui pristatyti pokalbyje ir pan. Anot projekto organizatorių, būtent netinkamai žengti pirmieji žingsniai gali užverti duris į norimas darbovietes. „Pildydami gyvenimo aprašymo formą, daugumai geriau pažįstamą kaip CV, žmonės daro daug esminių klaidų. Pirmiausia, į ją surašo visą savo patirtį, nors reikėtų akcentuoti dalykus, tinkančius tam darbui, į kurį pretenduojama. Daug reiškia ir tai, kokią nuotrauką žmogus siunčia, kaip yra pavadinęs savo elektroninio pašto adresą. Tai smulkmenos, į kurias darbdaviai tikrai kreipia dėmesį. Motyvacinis laiškas taip pat neturėtų būti šabloniškas, t. y. rastas internete“, – akcentavo projekto koordinatorius Gytis Bilevičius. Įgytas žinias dalyviai turėjo įrodyti praktiškai – parengti profesionalią CV ir motyvacinį laišką.
Praktinių žinių gauta ir apsilankius projekto partnere tapusioje Kauno miesto savivaldybėje, taip pat dalyvius priėmusiose įmonėse – verslo konsultavimo UAB „Saugaus darbo garantas“ bei užsienio kapitalo verslo sprendimų bendrovėje „Call Credit“.
Įspūdžiais dalijęsi projekto dalyviai dėstė skirtingą patirtį renkantis darbo vietą. Anot Lidijos Kožar iš Kroatijos, pasirinkusi geografės specialybę ji daugiausiai galimybių turi dirbti mokytoja, tačiau pedagogika nevilioja. Žemėlapiu kūrimu besižavinti kroatė dėl to pasirinko specializuotas studijas Liublianoje, ir taip mano padidinusi savo galimybes rasti patrauklią darbo vietą. Studentė džiaugėsi Kaune galėjusi pagilinti žinias apie darbo paiešką. Iš Lenkijos atvykusi Monika Lis ir italas Michel Alimasi taip pat siekia aukštojo mokslo diplomų, tačiau kol kas dirbo tik sezoninius darbus, todėl „Erasmus+“ projektą vadino profesionalia pagalba ieškant kvalifikuoto darbo. O štai iš Garliavos kilęs Vilniaus universiteto biomedicinos studijų studentas Mantas Sakalauskas teigė projekte apsvarstęs žingsnius, kaip teisingai kurti savo verslą. Dvidešimtmečio vaikino svajonė – kontraceptikų gamyba.
Antradienį pasibaigusi Europos Sąjungos lėšomis remiama „Erasmus+“ jaunimo stovykla – ketvirtasis tokio pobūdžio projektas, kurį įgyvendino VšĮ „Verslo iniciatyva“. 
