Laisvalaikis, tai ne tik kompiuteris ir muzikos garsai
Jaunimas ir laisvalaikis Kaune. Dar visai neseniai šios sąvokos kalbant apie mūsų miestą skambėjo nesuderinamai, o pasisakymas „Kaune jaunimui nėra ką veikti“ tapo tikra miesto vizitine kortele. Ir visgi, kokios yra tikrosios jaunimo laisvalaikio tendencijos, ar vizualiai atsigaunanti centrinė miesto dalis, pritraukianti vis daugiau jaunimo reiškia ir aktyvesnį jaunimo laisvalaikį, kokie yra stiprieji ir silpnieji jaunimo laisvalaikio aspektai, ir apskritai: ką mūsų mieste veikia jauni žmonės?
Pradedant vertinti laisvalaikį, svarbu žinoti ar jaunuoliai apskritai turi laiko ilsėtis. Pasirodo, turi, nors dažniausiai tik „šiek tiek“. 16 proc. apklaustų jaunų kauniečių nurodė, kad laisvo laiko turi daug arba labai daug, tuo tarpu „Turiu šiek tiek“ nurodė net 46 proc. Likusieji mano, kad laisvo laiko jie neturi.
Taigi, laisvo laiko turi, tačiau kam jį naudoja? Kaip ir skelbia šio straipsnio pavadinimas – dažniausiai jaunuoliai Kaune atokvėpio akimirkomis renkasi kompiuterį bei muzikos klausymąsi (92 proc. respondentų nurodė besinaudojantys kompiuteriu dažnai). Žymesnė laiko dalis taip pat skiriama skaitymui, pasivaikščiojimams. Vertinant, ką gi miestiečiai norėtų veikti laisvu laiku, išsiskyrė … darbas. Taip, net 32 procentai nurodė laisvalaikį norintys praleisti dirbdami už atlygį. Daugiau dėmesio respondentai norėtų skirti kino, koncertų ir teatrų lankymui (35 procentai). Įdomu tai, kad mažiausiai jaunimo dėmesio sulaukia įvairi asocijuota veikla (savanorystė, dalyvavimas NVO veikloje.
Viena svarbiausių jaunimo laisvalaikio organizatorių yra miesto savivaldybė. Būtent ji atsakinga už viešuosius miesto renginius, jaunimo neformalaus ugdymo plėtrą ir daugelį kitų laisvalaikiui svarbių sričių. Tačiau, matyt, savivaldybės planuose yra ir kitų, kur kas svarbesnių prioritetų, bent jau taip mano apklausti jaunuoliai. Jie išskiria ir sritis, kuriose miesto valdininkai galėtų pasistengti labiau. Į klausimą „kam savivaldybė turėtų skirti daugiau dėmesio?“ jauni kauniečiai atsakė nedvejodami – „koncertams, teatrams, parodoms“ (61 proc.), „jaunimo turizmui“ (54 proc.) bei „masinėms gatvės šventėms ir renginiams“ (50 proc.).
Kas antras apklaustasis norėtų didesnio dėmesio masiniams renginiams. Tačiau ko jauni žmonės juose pasigenda? Skurdžiausiai iš visų mieste organizuojamų švenčių apibūdinimų įvertintas „įvairumas“. Įvairovės nepakankamumą pažymėjo 31 proc. respondentų, tuo tarpu geriausiai įvertintas jų viešinimas.
Statistika negailestinga, šiandieninis jaunimo Kaune laisvalaikis nepakankamai aukštos kultūrinės vertės, jauniems žmonėms sunku rasti patrauklių alternatyvų. Ekspertai kaip vieną svarbiausių šių tendencijų priežastį įvardija tarpinstitucinio bendradarbiavimo problemą. Skirtingų įstaigų, organizacijų iniciatyvos dažnai yra labai spontaniškos ir nepastebimos, nors ir yra įdomios. Nėra populiarus materialiųjų ir nematerialiųjų išteklių suvienijimas ir aukštesnio lygio renginių organizavimas. Be objektyvių problemų, išsiskiria ir pakankamai subjektyvios. Viena tokių – pasyvaus laisvalaikio įsivyravimas. Jaunuoliai vis mažiau įsitraukia į aktyvias laisvalaikio leidimo formas, o tai ne tik susiaurina laisvo laiko leidimo galimybių spektrą, bet ir lemia daugelį kitų problemų. Dar viena opi problema, finansų trūkumas patraukliems kultūriniams ar sporto renginiams, tačiau ši tendencija jau nėra vien Kauno regioninė problema, o labiau liūdnas nacionalinis požymis.
Tam, kad jaunimui Kaune būtų gera gyventi, tam, kad čia atvyktų studijuoti vis daugiau moksleivių, tam, kad čia kurtųsi jaunos šeimos, gyvenimo sąlygos mūsų mieste turi gerėti. O laisvalaikio galimybių plėtra ir kokybinis progresas yra viena svarbiausių miesto patrauklumo sąlygų. Miesto savivaldybė turi planingai vystyti laisvalaikio infrastruktūrą, inicijuoti ir plėsti tarpinstitucinius ryšius. Taip pat Kauno mieste nuosekliai turėtų būti vystomos galimybės aktyviai ir įdomiai praleisti atokvėpio akimirkas, „nenurašant laisvalaikio“ keliems dideliems ir masiškiems renginiams.
Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.
