Pažintys – garantuota nauja darbo vieta?

Eglė · 2012-03-13 Naujienos


Panagrinėsime jaunimo įsidarbinimo problematiką, didžiausią dėmesį skirdami būtent jaunų žmonių nuomonei apie įsidarbinimo prioritetus ir svarbiausius apsekus.  Kas svarbiausia ieškantis darbo? Kodėl jauni žmonės nedirba? Kokį darbą jaunimas labiausiai norėtų dirbti, ir kaip jie toleruotų „juodą“ atlyginimą?

Nors nedarbo mastai nuo ekonominės krizės apogėjaus šiek tiek sumažėjo, jis mūsų šalyje vis dar itin didelis. O jaunimo padėtis tradiciškai dar blogesnė – šioje amžiaus kategorijoje procentinė nedirbančiųjų dalis visada būna maždaug dvigubai didesnė nei bendrieji rodikliai. Taigi sunku tikėtis, kad jaunimo nedarbas šalyje artimiausiu metu sumažės iki 20 proc.

Nagrinėjant veiksnius, padedančius susirasti darbą, bandėme išsiaiškinti jaunimo nuomonę. Apklausos rezultatuose vienareikšmiškai išryškėjo pasirinkimas „Pažintys“. Šį aspektą, kaip itin svarbų pažymėjo 72 proc. respondentų. Kaip mažiausiai svarbus veiksnys išsiskiria „Gera išvaizda“, šį variantą pažymėjo 37 proc. respondentų. Įdomu tai, kad respondentai sąlyginai prastai vertina gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško svarbą, o būtent šių įgūdžių stoka., kaip pažymėjo ekspertai, yra vienas pirmųjų ir svarbiausių veiksnių apsunkinančių darbo paieškas. Juk dažniausiai darbo paieška prasideda nuo motyvancinio laiško ir CV siuntimo, ir jiems esant nekokybiškiems visi kiti žingsniai iki galutinio priėmimo tampa net nebeįmanomi. Santykinai žemai vertinama aukštojo mokslo svarba – įvairūs praktiniai įgūdžiai ir gebėjimai nurodomi kaip kur kas svarbesni faktoriai.

Tiriant respondentų prioritetus norimam darbui dirbti, atsiskleidžia, kad jaunimas orientuotas į legalų, gerai apmokamą darbą, kuris atitiktų jų kvalifikaciją. Atsakant į klausimą „Kokio darbo norėtų?“ dažniausiai pasirinkta„Dirbčiau tik legalų ir gerai apmokamą darbą“ (35 proc.). Mažiau nei šeštadalis jaunimo sutiktų dirbti šešėlinį darbą svarbiausiu kriterijumi pasirenkant atlygio dydį. Tik 3 proc. jaunimo sutiktų dirbti bet kokį darbą užsienyje.

Tai tik iliustruoja, kad jaunimo siekiai ir norai yra itin pozityvūs, tačiau realybė juos verčia vis mažiau pasitikėti savo asmeniniais gebėjimais ir patirtimi. Neatsitiktinai laikomasi nuostatos, kad tik pažintys gali garantuoti darbo vietą – tai labiausiai susiję su įsitvirtinusiais stereotipais ir bendra pakankamai negatyvia darbo pasiūlos aplinka.

Kalbantis su ekspertais ir klausiant jų nuomonės dėl jaunimo nedarbo priežasčių, atsakymų variantai pasipila lyg iš gausybės rago: jaunimo nekvalifikuotumas, darbo pasiūlos trūkumas, kritęs socialinio raštingumo lygis, motyvacijos dirbti ar įgauti profesiją stoka, disbalansas tarp išsilavinimo pasiūlos ir paklausos (humanitarų pertekliaus problema), ir kompiuterinio raštingumo stoka – pagrindinės ekspertų akcentuojamos jaunimo nedarbą sąlygojančios problemos. Šioms tendencijoms įtakos turi neefektyvios profesinio kryptingumo programos ir karjeros planavimo stoka mokyklose bei universitetuose. Ekspertai teigia, kad yra sunku įsidarbinti jauniems asmenims, kurie nėra įgiję profesijos. Didžioji dauguma ekspertų kaip didelę problemą įvardino jaunimo nemotyvuotumą studijų metu įgyti praktikos, vėliau padėsiančios lengviau įsidarbinti.

Belieka tikėtis, kad jaunimas nepasirinks lengviausio kelio – emigracijos ir bandys įsitvirtinti Lietuvos darbo rinkoje. O nepavykus susirasti darbo, patys inicijuos naujus verslus, sukurs darbo vietas sau ir aplinkiniams.

Straipsnio turinyje naudota informacija, kuri gauta Kauno miesto savivaldybės užsakymu atliekant Kauno miesto jaunimo situacijos tyrimą. Tyrimas atliktas 2011 metų kovo mėnesį, tyrimo imtis 966 jauni žmonės nuo 14 iki 29 metų, turintys reikšmingų sąsajų su Kauno miestu. Tyrimą atliko ir apibendrino Viešoji Įstaiga „Verslo iniciatyva“.

 

© VšĮ "Verslo iniciatyva", 2009-2017. Visos teisės saugomos. E-sprendimai ir dizainas - I AM AURI.